Dar vienas ilgametis ir ištikimas „Baltrex“ klubo bendražygis – UAB „Geoline“ vadovas Marius Ambrazevičius. Jis su „Baltrex“ klubo direktoriumi Edmundu Ščavinsku kartu lankė dabartinę „Saulėtekio“ gimnaziją, vaikinus siejo domėjimasis įvairiomis sporto šakomis. Marius aktyviai žaidė futbolą, tačiau nenutrūkusi draugystė su suolo draugais paskatino išbėgti į aikštę apsivilkus ir regbio aprangą.
„Tai įvyko labai natūraliai. „Baltrex“ klube viskas tiko ir patiko. Čia sportuoja daug įvairaus amžiaus regbininkų, daug dirbama ir su jaunimu, ir su vaikais. Matėme, kad regbis – itin perspektyvi sporto šaka, turinti daug gerų sportininkų. Tapome rėmėjais, kad būtų sukuriamos kuo geresnės sąlygos jaunuoliams tobulėti ir aukšti siekiai neliktų tik kalbomis. Norisi, kad ši sporto šaka profesionalėtų“, – viliasi M. Ambrazevičius.
Marius – ne tik komandos rėmėjas, jis rungtyniauja už antrąją „Baltrex“ komandą.
„Mūsų amžius ir tikslai – jau nebe tokie, kaip jaunimo. Mums nebereikia siekti sporto aukštumų. Mes – veteranai, kurie dar turi parako, rodome pavyzdį jaunimui. Antrosios komandos tikslas – užauginti pamainą pagrindinei „Baltrex-Šiauliai“ komandai. Tarp U-17 amžiaus grupės čempionato ir vyrų komandos demonstruojamo lygio yra labai didelis skirtumas, todėl, kai baigiasi jaunimo amžiaus grupės, perspektyvus jaunimas prisijungia prie dublerių komandos, o iš ten – tramplinas jaunimui įsilieti į vyrų lygį“, – pasakoja pašnekovas.
Dabartinė klubo „Baltrex“ bazė įkurta „Saulėtekio“ gimnazijos patalpose, ten pat, kur vaikinai krimto mokslo vaisius. „Čia mes susitvarkėme patalpas, turime vietą, kur visa klubo bendruomenė galime susirinkti, pasportuoti. Turime ir didesnių planų – susitvarkyti stadioną, kad prasiplėstų sportininkų galimybės treniruotis“, – sako Marius.
Įmonė „Geoline“ užsiima žemėtvarka, kartografija ir geodezija. Tai – kadastriniai matavimai, geodeziniai matavimai, statinių kadastriniai matavimai, topografinės nuotraukos, detalieji planai, žemės valdos projektai, matininkų ir kitokios paslaugos. M. Ambrazevičius taip pat užsimena, kad į rėmėjų ratą bando pritraukti ir kitas, įmones.
„Uždirbdami duoną sau, ja pasidaliname ir su kitais. Pinigėliai, kuriuos skiriame klubui, pasitarnauja planuojant dalyvavimą rimtesniuose turnyruose kitose šalyse ar rengiant vietinius turnyrus. Kai rėmėjų yra daugiau, galima dalį pinigų skirti gerinant sąlygas sportininkams, suteikiant jiems būtinų papildų, kažkiek prisidėti ir prie traumų prevencijos. Ne paskutinėje vietoje yra ir visiškai naujos aprangos. Tuo pačiu ir sportininkui motyvacija būna didesnė, ir sporto šakos lygis auga. Lietuvoje nei vienas regbininkas iš savo sporto šakos duonos nevalgo. Jei atsiras daugiau bendraminčių, kurie investuos ir padės plėtoti šią sporto šaką, tikiu, kad ne už kalnų bus ta diena, kai Lietuvos regbininkai taps profesionalais ir galės iš to pragyventi“, – optimistine gaida pokalbį baigė M. Ambrazevičius.