Regbis – greita, atkakli, veržli, su daug kontakto ir jėgos žaidimo elementais sporto šaka. Žaidėjų kūnai kiekvienose rungtynėse sugeria daugybę smūgių, patiria dideles apkrovas, dėl ko padidėja grėsmė patirti traumą. Klubas „Baltrex“ rūpindamasis savo žaidėjais, artėjančiam sezonui plečia kineziterapeutų komandą. Jauni, perspektyvūs, iniciatyvūs, energingi, pasitelkę naujausias žinias vaikinai jau dėlioja planus pirmosioms treniruotėms. Tautvydo Melio spontaniškai prasidėjusi draugystė su regbio klubu „Baltrex“ jau tęsiasi ilgiau nei metus. Na, o perspektyvus „Baltrex“ žaidėjas Arnas Urbonas, šiemet baiginėjantis kineziterapijos studijas, pats pasisiūlė padėti klubui ne tik aikštėje, bet ir treniruočių metu kitame amplua. Trečiasis itin svarbus kineziterapeutų komandos narys – Justinas Bubelis. Itin daug žinių ir patirties šioje srityje sukaupęs šiaulietis padės jauniesiems kolegoms profesionaliomis konsultacijomis ir patarimais.
Pirmasis kineziterapeutų komandos narys – Tautvydas Melys. Vaikinas su „Baltrex“ dirbo ir praėjusiame sezone. Prieš kelerius metus Šiaulių valstybinėje kolegijoje kineziterapijos mokslus baigęs Tautvydas pasakoja, kad draugystė su „Baltrex“ prasidėjo spontaniškai, kai buvęs dėstytojas ir kolega reabilitacijos centre Justinas Bubelis papasakojo apie galimybę prisidėti prie regbio klubo. Vaikinas sako tuo metu visiškai nesidomėjęs regbiu, nežinojo žaidimo specifikos ar traumų, kurias dažniausiai patiria šios sporto šakos žaidėjai. Nepaisant to nusprendė surizikuoti.
„Susiskambinau su klubo direktoriumi Edmundu ir prasidėjo mūsų draugystė. Man tik apšilus kojas, po kelių pirmų treniruočių komanda pradėjo dalyvauti priešsezoniniuose turnyruose. Net neįsivaizduojate kokį pagavau kabliuką, kaip mane sužavėjo šis sportas. Pradėjau domėtis komandomis, kokie čempionatai vyksta, kokia regbio specifika, svarbiausia – kokios pagrindinės traumos ir kaip jų išvengti. Ką daryti, kad traumos nesikartotų. Taip mūsų draugystė jau tęsiasi ilgiau nei metus“,- pasakojo Tautyvdas Melys.
Kineziterapeutų komandos naujokas Arnas Urbonas anaiptol ne naujokas regbyje. 22-ejų metų vaikinas regbį žaidžia jau septynerius metus, o 2017-ais metais prisijungė prie pagrindinės „Baltrex“ komandos. Šiemet Šiaulių valstybinėje kolegijoje jis baigs kineziterapijos mokslus, jis pats pasisiūlė klube padirbėti ir kineziterapeutu, tad jau dabar pradės teorines žinias taikyti praktikoje.
„Labai noriai tą mintį priėmė tiek klubo vadovybė, tiek ir treneriai. Dirbsime drauge su Tautvydu papildant vienas kitą, keturios rankos visuomet geriau nei dvi. Na, o Justinas bus mūsų su Tautvydu didžiausias padėjėjas, tik jo pagalba bus iš šono, teorinė. Kitaip tariant su komanda dirbsime trys galvos – keturios rankos“, – padidėjusia kineziterapeutų komanda džiaugėsi Arnas Urbonas.
Justinas Bubelis – itin didelį žinių bagažą sukaupęs, naujausiomis technologijomis ir priemonėmis besidomintis savo srities profesionalas. Šiaulių reabilitacijos centre ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje kineziterapijos specialybės dėstytoju dirbantis vyras dar vadovauja ir MB „Fiziostudija“. Justinas yra darbavęsis su įvairių sporto šakų atstovais, tad darbas su regbininkais – dar vienas iššūkis.
„Kadangi esu „Baltrex“ fanas, vedamas nematerialių tikslų, sutikau pasigilinti labiau į regbį iš profesinės pusės ir padėti jauniems specialistams gauti dar daugiau aktualios informacijos. Nesu samdomas sporto kineziterapeutas, tačiau anksčiau teko pasidarbuoti su sunkiaatlečiais, su kovos menų atstovais. Abu kineziterapeutai mano studentai, juos gerai pažįstu, todėl tikiuosi paskatinti europietiškesnį požiūrį į sportą iš biomedicinos pusės. „Baltrex“ ir jų konkurentus stebiu jau apie aštuonerius metus. Susipažinome kai mano auklėtiniams kolegijoje reikėdavo atlikti praktiką. „Baltrex“ buvo tas klubas, kuris juos priimdavo. Aš jiems už tai esu labai dėkingas, kadangi tik susidūrę su realiais atvejais studentai išmoks tos tikros kontaktinės kineziterapijos. Man regbis yra labai įdomus ir azartiškas žaidimas, tačiau aš į jį žiūriu ir iš profesinės pusės – šiame sporte nemažai traumų ir reikia žinių kaip tas traumas gydyti.“, – pasakojo J.Bubelis.
Visi trys kineziterapeutai tvirtina, kad dažniausios traumos pasitaikančios regbyje tiesiogiai susijusios su sportininkų veikla aikštėje – grumtynėmis. Dėl to dažniausiai kenčia pečiai ir kaklas.
„Trys dažniausiai pasitaikančios traumos regbyje – pečių, kelių ir čiurnų. Kadangi žaidžia labai dideli žmonės ir labai daug apkrovimo tenka pečiams, tai jie ir kenčia dažniausiai. Tačiau kineziterapeuto darbas yra nenuspėjamas, niekad nežinai, kokias traumas gali patirti žaidėjai ir kaip reikės jas gydyti. Stengiamės atsižvelgti į žaidėjų pageidavimus, taikom individualius pratimus, kad būtų tikslingesnės treniruotės, pasiruošimas varžyboms. Svarbiausia, kad išvengtume pasikartojančių traumų. Kas tinka greitam žaidimui, netiks jėgos žaidimui. Grumtynėms reikalinga jėga, žaidėjai stumia vieni kitus, viskas akcentuojasi į pečius. Greitiesiems žaidėjams, vėjeriui kur svarbiau yra kojos. Kojos turi būti stiprios, ištvermingos, stabilios“, – darbo specifiką vardina Tautvydas.
„Mes orientuojamės į konkrečią sporto šaką, kaip dirba raumenys, raiščiai, akcentas tenka toms sritims apsaugoti. Pasirengimą patį bandome išskirti tiek vėjeriui, tiek grumtynėms. Kadangi kontakto neišvengia nei vieni, nei kiti, logiška, kad neišvengia ir traumų. Mūsų darbas – pirmiausia prevencija, užkirsti kelią traumai įvykti, o jei jau įvyksta nelaimė, tada pagalba kuo greičiau atsistatyti. Skiriame kur kas daugiau dėmesio ruošiantis sezonui, kad būtume visi sveiki, neužriestume nosies ir ateinantis sezonas būtų dar geresnis“, – Tautvydui antrino Arnas.
„Tai kontaktinis sportas, kuriam būdingos viršutinių ir apatinių galūnių traumos. Regbyje galime išskirti dvi sportininkų kategorijas: greituosius ir kontaktinius. Greitieji dažniau patiria apatinių galūnių, tai yra kojų traumas, o kontaktiniai – viršutinių galūnių, kaklo traumas. Mes norim su „Baltrex“ pasiekti, kad kuo daugiau sportininkų išliktų sveiki. Iki minimumo sumažinti traumų skaičių ir pasiekti geriausią sportinį rezultatą“, – jaunųjų kolegų teiginius patvirtino Justinas.
Jau minėjome, kad Tautvydas prieš prisijungdamas prie komandos apie regbį menkai ką težinojo. Tačiau po metų praleistų su „Baltrex“ vyrukais prisipažįsta, kad vis dažniau aplanko mintys apie galimybę išbandyti save ir aikštėje.
„Studijų metais aktyviai nesportavau, nors stengdavausi dalyvauti Šiaulių valstybinės kolegijos organizuojamose sporto renginiuose. Mokyklos laikais teko žaisti rankinį už Šiaulių „SM Tauras“ komandą. Nuo to ir prasidėjo mano susidomėjimas sportu. Po metų su regbininkais minčių išbėgti į aikštelę kyla ir pačiam, tačiau mano specialybė tokia, kuriai reikia saugoti rankas. Mūsų pagrindinis variklis ir darbo įrankis – rankos, tad kol kas dar reikia atidėti šią mintį, bet niekad negali žinoti“, – teigė T.Melys.
Regbį žaidžiantis kineziterapeutas – puikus derinys. Iki smulkmenų suprantantis žaidimo specifiką specialistas gali kur kas tiksliau pritaikyti ir darbo su žaidėjais metodus. To tikisi ir pats Arnas Urbonas, ir visa „Baltrex“ komanda.
„Studijuojant kineziterapijos specialybę, teorines žinias galiu pritaikyti praktikoje, norisi įnešti indėlį, kad visa komanda būtų sveika. Ir iki šiol tekdavo komandos draugams patarti, jei kildavo klausimų dėl mikro traumų ar sužeidimų. Taip, kad dabar bus galimybė viso sezono metu rimčiau padėti kolegoms ne tik aikštėje, tačiau ir už jos ribų. Manau, kad mano žaidimas komandoje ir kineziterapeuto darbas nesikirs, o papildys vienas kitą“, – pasakojo A.Urbonas.
Kad suprastum sporto šakos ypatumus, kokie pavojai tyko sportininkų, itin svarbu ne tik turėti teorinių žinių, bet pačiam ją išmėginti. Justinas Bubelis pasakoja įspūdžius sudalyvavus keliose regbio treniruotėse.
„Man suteikė progą išbandyti regbio sporto šaką. To tikrojo kontaktinio regbio nežaidžiau, tačiau įsijautus į žaidimą tampa aišku, kad jis reikalauja žymiai daugiau pastangų iš žaidėjų nei mes matom stebėdami rungtynes iš šono. Kai supranti sporto šaką iš vidaus, gali dar labiau pasigilinti į regbio specifiką: judesius, atsispyrimus, atsimušimus. Siekiame juos išminkštinti. Nepabandžius, negalima pajusti nei kontakto kietumo, nei traumos provokavimo“, – įspūdžiais dalinosi J.Bubelis.
Pasiteiravus Tautvydo, kurie žaidėjai komandoje jam daro didžiausią įspūdį kaip kineziterapeutui, jis nė nemirktelėjęs išpyškino vos ne pusę komandos narių.
„Žygimantas Radžius turi Dievo dovaną. Su tokiu sudėjimu taip judėti po aikštę, kautis dėl kiekvieno centimetro – nerealu. Martynas Lianzbergas tiesiog nesustabdomas. Kęstutis Karbauskas savo kojomis galėtų varžytis su Useinu Boltu. Reikia nepamiršti mūsų veteranų Edmundo Ščavinsko, Mindaugo Grigo. Šių vyrų pavyzdys įrodo, kad ne tik dirbant su specialistais, tačiau ir patiems tinkamai rūpinantis savo kūnu viskas įmanoma“, – pokalbį užbaigė Tautvydas.
